Ant švino akumuliatorių plokštelių yra švinas ir švino oksidas. Apie plokšteles yra elektrolitas, t.y. vandens ir sieros rūgšties mišinys. Akumuliatoriui išsikraunant švinas jungiasi su sieros rūgšties liekana ir susidaro švino sulfatas. Okside esantis deguonis jungiasi su rūgštyje esančiu vandeniliu. Akumuliatoriui išsikraunant elektrolite mažėja rūgšties ir daugėja vandens - mažėja elektrolito tankis (pagal tankį net galima spręsti apie akumuliatoriaus iškrovimo laipsnį). Akumuliatorių pakraunant virsta atvirkštinis procesas, t.y. vanduo ir švino sulfatas virsta į švino oksidą ir sieros rūgštį. Kai akumuliatorius pakrautas, o jis nuo kroviklio vis gauna energijos, tai ši energija pradeda elektrolite vandenį skaidyti į deguonį ir vandenilį, o pats elektrolitas pradeda "virti". Prasidėjus akumuliatoriaus "virimui" - tai signalas, kad jis pakrautas. Akumuliatoriui sveikiau būti pakrautam kuo silpnesne srove. Tokį pakrovimo metodą švino akumuliatoriams naudoju nuo 1989 metų. Tai, tikiuosi iš pateiktų teorinių teiginių pats gal rasi teisingą sprendimą.
_________________ Akmuo taip pat skrenda, bet ar sklando.
|