Na, normaliom sąlygom ant vandens nesileisi (taip, yra prigalvota ir pridaryta daugybė waterproof ir plaukiojančių versijų, bet ne apie tai kalbam) - reik pagalvot apie įvairius dizasterius, kurie gali būt: - sugest variklis - sugest ESC (Y6, octo teoriškai turi redundancy, bet reik turėt omeny, kad galios atsarga turi būt pakankama - laisvas skrydis su < 50% throttle) - nugrybaut kontroleris ... ir dar 41356876413216 priežastys. Todėl tikėtina, kad į vandenį nesileis "kojom žemyn", o nukris belenkaip besivartantis, nekontroliuojamas aparatas. Minkštos, silpnos kojos nuo smūgio nulėks, o jei padarysi tvirtus pontonus - jie trukdys skraidymui.
Todėl ir logiška dėti tik išsivyniojantį putos gabalą, arba bent jau uždėt ryškių dažų kaladėlę (bet toks būdas suveiks tik upėje), nes "apgalvotos" priemonės greičiausiai bus per sunkios/tvirtos.
Kas iš rimtesnių priemonių - airbagai, parašiutai - bet tam reik daugiau pasiruošt, nei kad "prisijungt prie PC per kelias minutes ir varyt skraidyt". Yra realizuotų (žr. kad ir Zaitsevskio darbus), yra prigalvota visokių teorijų (kad ir "ballistic recovery for multicopter"@RCG), o dar kiek nerašytų idėjų - visa tai veikia, bet kartu ir kainuoja (darbą, pinigus, priežiūros laiką). Todėl ir einama paprasčiausiu keliu - arba koks quad'as (minimali sistema be servo slop'o ir su pakankamu pajėgumu pakelt norimą payloadą), arba octo (minimali sistema, kuri be didesnių problemų gali atlaikyti vieno variklio/ESC loss) + teisingai sukonfigūruotas failsafe. Man tik keista, kad NAZA negali iš throttle kanalo pasiimt FS reikšmės. Čia kas, dar vienas genialus DJI perliukas, kaip ir PPM nebuvimas?
|